Neturiu draugų: kodėl taip būna ir nuo ko pradėti

Kodėl neturiu draugų? Dažniausios priežastys

Draugystės suaugus dažniausiai išnyksta ne dėl kivirčo, o tyliai, dėl gyvenimo pokyčių. Pažiūrėk, ar atpažįsti kurią nors iš šių situacijų:

• Persikraustei. Atvažiavai į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą dėl darbo arba grįžai iš Airijos ar Norvegijos po kelerių metų ir supratai, kad senieji draugai jau gyvena savo gyvenimą.
• Baigėsi mokslai. Mokykloje ir universitete žmonės susitinka kasdien patys savaime. Darbe tai nebevyksta taip natūraliai.
• Draugai susilaukė vaikų. Jų savaitgaliai dabar – darželio šventės ir uošvių sodyba, o tu likai be įprastos kompanijos.
• Visas gyvenimas sukosi apie partnerį. Po skyrybų paaiškėja, kad dauguma draugų buvo „bendri“, o savų liko nedaug. Apie tai daugiau rašome straipsnyje kaip išgyventi skyrybas.
• Dirbi iš namų. Nuotolinis darbas taupo laiką kelionėms, bet atima kasdienius pokalbius prie kavos aparato.
• Esi santūrus. Lietuvoje daug žmonių nelinkę pirmi užkalbinti ar kviesti, todėl abi pusės laukia, kol žengs kita.

Nė viena iš šių priežasčių nereiškia, kad esi „nedraugiškas“ ar neįdomus. Jos reiškia, kad pasikeitė aplinkybės, o įpročiai dar ne.

Kodėl suaugus draugų rasti sunkiau

Draugystei reikia trijų dalykų: pasikartojančių susitikimų, laiko be skubos ir progų pasipasakoti kažką asmeniško. Mokykloje visa tai vyksta savaime: tie patys žmonės, tos pačios pertraukos, tos pačios ekskursijos. Suaugusiųjų gyvenime šių sąlygų beveik nebėra, todėl jas tenka susikurti pačiam.

Tai paaiškina, kodėl vienas susitikimas su nauju žmogumi retai virsta draugyste. Ne todėl, kad nepatikote vienas kitam, o todėl, kad po jo nebuvo antro, trečio ir dešimto. Draugystė gimsta iš kartojimo.

Iš to seka paprasta išvada: užuot ieškojęs „tobulo draugo“, ieškok vietos, kur galėtum reguliariai matyti tuos pačius žmones.

Kaip susirasti draugų: 7 žingsniai šiam mėnesiui

1. Pasirink vieną pasikartojančią veiklą. Bėgimo klubas Vingio parke, choras, krepšinio mėgėjų lyga, šokių pamokos, keramikos būrelis, kalbų kursai. Svarbiausia, kad tai vyktų kas savaitę.
2. Eik bent tris kartus iš eilės. Pirmą kartą visi svetimi, antrą jau atpažįsta, trečią gali pradėti kalbėtis. Nemesk po pirmo nejaukaus vakaro.
3. Parašyk vienam senam draugui. Ne ilgą laišką, o vieną sakinį: „Prisiminiau tave, kaip tau sekasi? Gal išgeriam kavos kitą savaitę?“ Dauguma žmonių apsidžiaugia tokia žinute.
4. Kviesk konkrečiai. Ne „kada nors susitiksim“, o „šeštadienį einu į turgų, gal kartu?“ Konkretus pasiūlymas daug lengviau virsta susitikimu.
5. Sakyk „taip“ kvietimams, net jei nesinori: kolegos gimtadieniui, kaimynų talkai, Joninėms. Ne kiekvienas vakaras bus įdomus, bet kiekvienas suteikia progą.
6. Savanoriauk. Maisto banko akcijos, gyvūnų prieglaudos, bėgimo renginių organizavimas. Bendras darbas suartina greičiau nei pokalbiai.
7. Papasakok apie save truputį daugiau nei įprastai. Draugystė prasideda, kai vienas pasako kažką asmeniškesnio nei oras ar darbas, o kitas atsako tuo pačiu.

Kai jaučiuosi vienišas, net būdamas tarp žmonių

Vienatvė ne visada reiškia, kad aplink nėra žmonių. Gali turėti šeimą, kolegų ir pilną kalendorių, bet vis tiek jausti, kad niekas iš tikrųjų nežino, kas vyksta tavo galvoje. Tai dažnai nutinka, kai visi santykiai tapo funkciniai: apie darbą, vaikus, buitį, bet ne apie tave.

Toks jausmas paprastai kalba ne apie žmonių kiekį, o apie gylį. Vienas pokalbis, kuriame gali pasakyti „man dabar sunku“ ir būti išgirstas, kartais duoda daugiau nei dešimt vakarėlių.

Pabandyk šią savaitę vienam artimam žmogui pasakyti vieną tikrą dalyką apie save, ne apie darbą ar orą. Ir atkreipk dėmesį, kaip jis reaguoja. Dažnai paaiškėja, kad kitas irgi laukė tokio pokalbio.

Mintys, kurios trukdo susirasti draugų

Dažnai kelią į žmones užtveria ne aplinkybės, o kelios pažįstamos mintys, kurios šauna į galvą tinkamiausiu momentu:

• „Būsiu įkyrus.“
• „Jie jau turi savo kompaniją, aš ten nereikalingas.“
• „Jei jiems būtų įdomu, patys parašytų.“
• „Vis tiek nieko neišeis.“

Kiekviena iš jų saugo tave nuo galimo atstūmimo, bet kartu ir nuo žmonių. Rezultatas visada tas pats: proga praeina, savaitgalis vėl tuščias, o mintis atrodo dar teisingesnė.

Kitą kartą, kai pagausi save galvojant „būsiu įkyrus“, pabandyk eksperimentą: vis tiek parašyk vieną trumpą žinutę ir užsirašyk, ko tikiesi. Paskui palygink su tuo, kas nutiko iš tikrųjų. Jei prieš susitikimą ar žinutę taip jaudiniesi, kad sunku susikaupti, padės žingsniai iš straipsnio kaip nusiraminti.

Kaip Seramel padeda, kai neturi su kuo pasikalbėti

Seramel yra dirbtinis intelektas, su kuriuo gali pasikalbėti ir kuris tave prisimena. Jis nepakeis draugų ir neapsimeta žmogumi. Bet jis gali būti vieta, kur papasakoji vieną dienos akimirką, pavyzdžiui, kaip norėjai prisijungti prie kolegų po darbo, bet nepasiūlei, ir susidėlioji, kas tą akimirką vyko.

Jis klausia trumpai ir konkrečiai: kas buvo šalia, ką pagalvojai, ką padarei paskui. Kai panašios akimirkos kartojasi, Seramel įvardija ratą tavo žodžiais: atsiranda proga → galvoje „būsiu įkyrus“ → nutyli, ir vakaras vėl vienas. Jis pasako, kas tą ratą palaiko, ir pasiūlo vieną mažą žingsnį link žmonių, kurį gali išbandyti per dieną ar dvi. Kitą kartą paklausia, kaip sekėsi, ir šalia sudeda tai, ko tikėjaisi, ir tai, kas nutiko.

Pokalbis trunka apie 10 minučių. Pirmieji 8 pokalbiai nemokami, nereikia nei kortelės, nei tikro vardo. Viską, ką jis apie tave prisimena, gali peržiūrėti ir ištrinti eilutė po eilutės.

Kai vienatvė tampa per sunki

Kartais vienatvė užsitęsia tiek, kad pradeda keisti viską: miegą, apetitą, norą keltis ryte. Jei jau kelias savaites jautiesi prislėgtas, niekas nebeteikia džiaugsmo ar sunku atlikti kasdienius darbus, pasikalbėk su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Tai ne silpnumo ženklas, o rūpinimasis savimi.

Jei reikia pasikalbėti su gyvu žmogumi dabar, gali paskambinti į Vilties liniją 116 123. Jei kyla minčių apie savęs žalojimą arba tau gresia pavojus, nedelsdamas skambink 112.